Per pastaruosius dešimt metų Baltijos ir Šiaurės šalių šiuolaikinio cirko laukas sparčiai augo, o vienu reikšmingiausių šio augimo impulsų tapo Baltic Nordic Circus Network (BNCN). Šis tinklas ne tik jungia organizacijas ir menininkus iš viso regiono, bet ir kuria bendras galimybes, formuoja strategines kryptis bei stiprina cirko ekosistemą, kurioje vis dar juntami tiek struktūriniai skirtumai, tiek bendri iššūkiai. 2023–2025 m. tinklą iš Lietuvos koordinavo šiuolaikinio cirko platforma „Teatronas“. Apie BNCN veiklos ištakas, svarbiausius pasiekimus, iššūkius ir ateities kryptis kalbamės su tinklo vadovaujančios tarybos nariu Gildu Aleksa ir „Teatrono“ programų kuratore Monika Citvaraitė–Lansbergiene.
Galbūt pamenate, kokiomis aplinkybėmis savo veiklą pradėjo Baltic Nordic Circus Network (BNCN) ir kokius tikslus buvimo šiame tinkle kėlėte jūs?
Gildas Aleksa: Tikslios istorijos nežinau, bet tai prasidėjo nuo projekto, ilgainiui, pajutus tinklo svarbą, tinklas pranoko projektą. Mūsų akstinas jungtis į BNCN buvo labai aiškus – svarbiausi šiuolaikinio cirko operatoriai iš regiono labai šiltai priėmė mus į savo šeimynišką atmosferą ir netgi skatino tapti nariais. Iš tiesų ilgas kelias nueitas nuo dvejonių apie savivertę iki viso tinklo koordinavimo. Tikslai buvo aiškūs – vykdyti tarptautinius projektus su patikimais partneriais. Iki tol, išskyrus festivalį, mūsų veikla apsiribojo Lietuvos kontekstu, o tik BNCN dėka galėjome prisidėti – o vėliau ir lyderiauti – Baltijos ir Šiaurės šalių šiuolaikinį cirką vystančiuose projektuose.
Kaip manote, ar Baltijos ir Šiaurės regiono cirko organizacijos ir menininkai susiduria su panašiais iššūkiais, kad kartu juos įveikti tampa paprasčiau? Turiu galvoje, kad atrodo, jog Šiaurės (Skandinavijos) šalių šiuolaikinis cirkas stipriau nukeliavęs į priekį nei mūsų regiono. Kokia didžiausia nauda buvimo kartu?
Monika Citvaraitė – Lansbergienė: Taip, galima sakyti, kad Baltijos ir Šiaurės regiono cirko organizacijos ir menininkai susiduria su daugeliu panašių iššūkių – ypač kalbant apie nestabilumą, ribotus finansavimo šaltinius, kūrybinės veiklos tvarumą. Visgi svarbu pripažinti, kad Šiaurės šalys – tokios kaip Švedija ar Suomija – jau yra pasiekusios aukštesnį cirko sektoriaus išsivystymo lygį, turi stipresnes nacionalines paramos struktūras, labiau įsitvirtinusias mokymo programas ir tarptautiniu mastu žinomas organizacijas. Tuo tarpu Baltijos šalyse cirko laukas vis dar yra augantis ir ieškantis tvirto, stabilaus pagrindo.
Būtent tai ir tampa vienu iš argumentų, kodėl BNCN tinklas yra toks reikalingas – būtent dėl skirtingos patirties bendradarbiavimas tampa abipusiai naudingas. Baltijos šalių organizacijos ir menininkai gauna galimybę mokytis iš kolegų praktikų, užmegzti ryšius su labiau įsitvirtinusiomis institucijomis, greičiau integruotis į tarptautinius procesus. Tuo tarpu Šiaurės šalių partneriai taip pat praturtėja – per naujas perspektyvas, bendrus projektus, kultūrinius mainus ir galimybę prisidėti prie regiono plėtros.
Didžiausia nauda buvimo kartu yra ne tik praktinė (dalijimasis resursais, kontaktų tinklas, mobilumo galimybės), bet ir strateginė – tinklas leidžia kalbėti vienu balsu, kelti regionui aktualius klausimus, inicijuoti bendrus tyrimus, edukacines iniciatyvas ar kūrybinius formatus. Kitaip tariant, susijungus į tinklą iššūkius tampa lengviau ne tik identifikuoti, bet ir spręsti – efektyviau, tikslingiau ir su didesniu poveikiu.
Galbūt galite paminėti, kokius išskirtinius projektus vykdo BNCN, kurių neapima kiti tinklai?
Monika: BNCN išsiskiria iš kitų tinklų tuo, kad deda ypač stiprų akcentą į cirko edukaciją ir pedagogiką, šiose srityse įgyvendindamas išskirtinius ir strategiškai svarbius projektus, kurie tiesiogiai atsako į mūsų regiono poreikius. Vienas reikšmingiausių pavyzdžių – job shadowing programa, kurios metu cirko pedagogai turėjo unikalią galimybę vykti į kolegų cirko mokyklas Baltijos ir Šiaurės šalyse, ten praleisti savaitę, stebėti jų darbą, keistis patirtimis bei tobulinti savo pedagogines kompetencijas pagal individualius poreikius. Net 16 tokių vizitų sujungė mokytojus su organizacijomis, kurios atitiko jų profesinius lūkesčius ir augimo kryptis. Ši iniciatyva ne tik prisidėjo prie aukštesnės cirko mokymo kokybės, bet ir paskatino neformalų cirko pedagogų tinklo formavimąsi regione, kuriame šiai sričiai iki šiol trūko struktūruoto dėmesio.
Dar vienas išskirtinis projektas – masterclass seminarai, kuriuose buvo sprendžiamos specifinės edukacijos problemos, susijusios su metodiniu stygium, ir siūlomos priemonės pedagogų tobulėjimui. Tai sukūrė tęstinumą ir įrankius pedagogams gilinti savo praktiką. Be to, Circus Taster Sessions projektas leido mokykloms ir bendruomenėms, kurios dar neturėjo jokios patirties su cirku, pažinti šią meno sritį. Mokytojai ir mokiniai buvo supažindinti su profesionalia cirko kūryba, o vaikai turėjo galimybę dalyvauti praktinėse dirbtuvėse – tai skatino smalsumą, kūrybiškumą ir galimai įžiebė pirmąjį susidomėjimą cirku kaip išraiškos forma. Tokie projektai ne tik atskleidžia BNCN gebėjimą identifikuoti spragas regione, bet ir įrodo jo lyderystę formuojant tvarų, edukacijai palankų cirko lauką Šiaurės ir Baltijos šalyse.
Teatronas nuo 2023 m. yra BNCN koordinuojanti organizacija. Kokius pagrindinius projektus pavyko įgyvendinti per šį laikotarpį? O su kokiais iššūkiais susidūrėte?
Monika: Per šį laikotarpį mums pavyko įgyvendinti keletą reikšmingų projektų, stiprinančių tiek cirko edukacijos lauką, tiek tarptautinį bendradarbiavimą. Vienas didžiausių ir kompleksiškiausių projektų buvo skirtas cirko pedagogikos tobulinimui – jo metu įgyvendinome minėtą job shadowing programą, kurios dėka cirko mokytojai iš Baltijos ir Šiaurės šalių turėjo galimybę lankytis vieni kitų mokyklose, gilinti žinias, keistis metodikomis bei stiprinti savo profesines kompetencijas. Be šios iniciatyvos, organizavome ne vienas dirbtuves bei seminarus – tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, kad žinios ir praktikos būtų pasiekiamos platesniam ratui dalyvių visame regione.
Svarbi BNCN veiklos dalis buvo ir reguliarūs partnerių susitikimai, kurių vienas vyko Vilniuje, kiti – įvairiose tinklo šalyse. Šie susitikimai ne tik padėjo stiprinti organizacinį bendradarbiavimą, bet ir skatino naujų idėjų gimimą bei tarptautinių projektų planavimą. Vis dėlto, susidūrėme ir su tam tikrais iššūkiais. Vienas pagrindinių – nedidelis cirko pedagogų skaičius Lietuvoje, kas apsunkina jų įtraukimą į tarptautines iniciatyvas. Nors veikla yra atvira, o galimybės realios, dažnai trūksta ne motyvacijos, bet laiko. Nepaisant to, šis laikotarpis mums buvo ne tik didelio darbo, bet ir augimo metas – įgijome vertingos tarptautinės patirties, sustiprinome ryšius su partneriais ir padėjome pagrindus tolesniam tinklo vystymuisi.
Perduodant koordinavimą Dynamo (cirko organizacijai iš Danijos) – kokį patarimą duosite?
Gildas: Patarimas dvigubas: iš vienos pusės, linkime daug meilės mūsų regionams ir jų skirtingiems kontekstams, iš kitos – pastovaus ir sritį mylinčio/-s koordinatorės/-iaus, nes mums koordinuojant net dvi koordinatorės nusprendė žengti į platesnius vandenis. Visai neseniai darbą pradėjo naujas žmogus, tad labai tikimės, kad jau radome „tą vienintelį“, kitaip tariant, ilgalaikius santykius.
Kokia kryptimi toliau vystomi BNCN projektai ir kokie ateities tikslai keliami tinklui?
Monika: Ateityje BNCN planuoja kryptingai tęsti darbą su cirko pedagogais, ypatingą dėmesį skirdamas meniniam ir kūrybiniam ugdymui. Ši sritis išlieka viena iš tinklo prioritetų, siekiant ilgalaikio poveikio tiek edukacijos kokybei, tiek cirko kaip meno formos prieinamumui ir populiarumui. Tačiau lygiai taip pat svarbi ir cirko menininkų profesinė raida – todėl artimiausiuose BNCN planuose numatyta plėtoti projektus, orientuotus į rezidencijas, kurios suteiks menininkams erdvės ir sąlygų gilinti savo kūrybą, eksperimentuoti, bendradarbiauti bei kurti konkurencingą ir tarptautiniu mastu aktualų šiuolaikinio cirko turinį. Toks dėmesys meninei kokybei yra itin svarbus, turint omenyje, kad Europos kontekste cirko laukas yra labiau išvystytas, su stipriomis paramos sistemomis ir plačiomis pristatymo galimybėmis. BNCN siekia mažinti šį atotrūkį, stiprindamas menininkų gebėjimus ir padėdamas jiems integruotis į platesnius tarptautinius procesus.
Tuo pačiu tinklas išlieka įsipareigojęs skatinti tvarius sprendimus cirko lauke – tiek institucinėje, tiek asmeninėje veiklos plotmėje. Didėjantis dėmesys skiriamas darbo ir asmeninio gyvenimo balanso paieškoms, perdegimo prevencijai bei sisteminėms problemoms, su kuriomis susiduria cirko lauke dirbantys žmonės. Taip BNCN siekia ne tik plėtoti cirko meno kokybę, bet ir užtikrinti, kad ši kūrybinė veikla vyktų tvarioje, palaikančioje ir ilgalaikei karjerai palankioje aplinkoje.
Kuriant naują organizacijų, festivalių ar menininkų platformą ar buriantis į tinklą – žmonės yra kupini entuziazmo, vedini idėjų ir begalinio noro kažką pakeisti… Tačiau ne visos idėjos gyvuoja ilgai ir yra tvarios. Kaip manote, kodėl taip nutinka? Nepasiteisina veiklos modeliai, koordinuojančiai organizacijai nepakanka stiprybės visus „suvaldyti“, įgyvendinamas projektas dėl ko susiburiama ir nebelieka prasmės tęsti?
Monika: Tai labai svarbus ir aktualus klausimas, nes entuziazmas, kuris lydi naujos platformos ar tinklo kūrimą, dažnai yra pagrindinis variklis pradžioje – žmonės buriasi dėl bendros vizijos, tikėjimo pokyčiu. Tačiau laikui bėgant šis pradinis impulsas susiduria su realybe: praktiniais iššūkiais, žmogiškaisiais ir finansiniais resursais, skirtingais veiklos tempais ar net paprasta kasdienybe. Dažnai idėjos pradeda blėsti ne dėl to, kad jos buvo blogos, bet todėl, kad trūksta sisteminio požiūrio i – aiškiai veikiančio modelio, nuoseklaus koordinavimo ir komunikacijos mechanizmo.
Taip pat svarbu suprasti, kad ne kiekvienas tinklas ar platforma turi „augti“ neribotai – kai kurie egzistuoja tam, kad įgyvendintų konkretų projektą ar užpildytų laikiną spragą. Kai šis tikslas pasiekiamas, natūralu, kad kai kurios struktūros išsisklaido. Tačiau tai nebūtinai reiškia nesėkmę – tai gali būti tiesiog organiškas procesas.
Kalbant apie koordinuojančias organizacijas, jos dažnai atsiduria sudėtingoje pozicijoje – siekia būti „klijais“, palaikančiais skirtingas šalis, praktikų laukus, tačiau pačios susiduria su išteklių trūkumu, perdegimo rizika ir realiais gebėjimų limitais. Net jei veikla yra atvira, įtraukiančiai organizuota ir demokratiška, naujiems žmonėms gali būti sunku įsilieti į susiformavusią tinklo dinamiką – tai reikalauja laiko, pasitikėjimo ir tam tikros bendros kalbos. Be to, dažnai atrodo, kad „kitur žolė žalesnė“, bet realybė ta, kad visur dirba žmonės – daug, intensyviai ir dažnai balansuoja tarp kūrybos ir biurokratinio spaudimo. Visoje Europoje jaučiamas kultūros biudžetų mažėjimas, kas lemia, jog organizacijos vis daugiau laiko ir energijos turi skirti finansų paieškoms, paraiškoms, atskaitomybėms, o ne tarptautinių projektų ar bendradarbiavimų plėtrai. Tai kelia įtampą, fragmentuoja dėmesį ir kartais trukdo įgyvendinti pradines ambicijas.
Ilgaamžis tinklas ar platforma gali išgyventi tada, kai ji geba reaguoti į pokyčius, prisitaikyti prie kintančios realybės, ir kai yra pakankamai žmonių, kurie nori bei gali imtis atsakomybės – tai visada bendras darbas.
Jeigu galima išskirti, kokie tinklai, kurių nariais yra Teatronas ir Cirkuliacija, jūsų nuomone veikia gerai (ar yra didžiausia prasmė mums ten būti), kuriuose dar norėtume tapti nariais ir koks būtų tavo svajonių tinklas/platforma?
Gildas: Iš egzistuojančių tinklų mes esame puikiuose tinkluose. BNCN yra aktyvus, veiksnus tinklas, turintis galimybę greitai ir efektingai surinkti abiejų regionų patikimiausius srities profesionalus; Circostrada yra didžiausias tinklas ir ten visuomet galima pažinti naujus kontekstus, partnerius, dalyvauti Europos kontekste ir (per)kurti.
Tetrono veiklą ir tinklaveiką finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
BNCN tinko veiklą galima sekti čia.