Organizacijos „Teatronas“ dešimtmetį rengiamas šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ vieniems lankytojams tampa pirmuoju susidūrimu su šia meno sritimi, kitiems jau spėjo tapti laukiamiausiu metų renginiu. 2025 metais festivalis tapo ne tik sceninių patirčių erdve, bet ir tyrimo lauku. Koks yra šiuolaikinis cirkas Lietuvoje ir kokia auditorija lankosi jo renginiuose? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo dvi taikomosios antropologijos tyrėjos rengdamos „Festivalio „Cirkuliacija“ auditorijos ir organizacijos „Teatronas“ veiklos poveikis Lietuvos šiuolaikinio cirko lauke” tyrimą. Ambicingiems tikslams pasiekti buvo kreiptasi į dedikuotą respondent/-čių lauką ir 2025 metų pilotinis tyrimas – pirmasis iš trijų – apėmė menininkus/-es, auditorijas ir kultūros centrus. Jį sudarė trys internetinės apklausos ir toks pats kiekis fokus grupių.
Didžiausią tyrimo imtį sudarė auditorijų apklausa, leidusi sukonstruoti tipinio/-ės festivalio lankytojo/-os paveikslą. Tai – aukštąjį išsilavinimą turinti vidutinio amžiaus moteris, iš Vilniaus arba Kauno, apie festivalio naujienas sužinanti socialiniuose tinkluose. Internetas nebuvo vienintelis naujienų šaltinis; daugelis respondentų/-čių nurodė lojalumą festivaliui ir po pirmojo apsilankymo toliau sekantys/-čios festivalio veiklą. Reikšmingą vaidmenį atliko ir draugų bei šeimos rekomendacijos. Lankytojai/-os vertino prieinamą kainodarą, aukštą pasirodymų kokybę ir galimybę rinktis renginius savo mieste.
Be sociodemografinių bruožų, tyrimas leido pažvelgti ir į gilesnius lankytojų motyvus bei patirtis. Motyvacija lankytis festivalyje buvo įvairi – nuo domėjimosi šiuolaikiniu menu, cirku iki „drąsos paieškų šiame gyvenimo etape“. Lankytojai/-os vertino ne tik pasirodymų turinį, bet ir bendrą patirtį, prieinamumą bei kuriamus socialinius ryšius. Paprašyti apibūdinti šiuolaikinį cirką, respondentai/-ės jį įvardijo kaip „kitokį“ scenos meną, nebetelpantį į tradicinio cirko sampratą, ryškiai išskiriant jo tarpdiscipliniškumą, siejant su akrobatika, šokiu, teatru. Lankytojams/-oms buvo svarbu ir tuo pačiu unikalu, kad tai cirkas be gyvūnų. Patirtį stipriai veikė erdvės ir techninės sąlygos – apšvietimas, garsas, matomumas, auditorijos pasirengimas. Kai kuriuose atsakymuose pasidalinta, kad salėse buvo daug triukšmo, ant atlikėjų krito šešėliai, o tai trukdė įsijausti į pasirodymą.
Profesionalių žiūrovų/-ių grupė išskyrė išradingumą, žaismę ir aukštą fizinį pasirengimą kaip labiausiai įtraukiančius festivalio elementus. Visgi dalyviai/-ės negalėjo įvardyti festivalio metinės temos, tačiau pabrėžė atskirų pasirodymų temų svarbą, siūlė daugiau diskusijų prieš ir po pasirodymų, ypač regionuose, kur žiūrovams dažnai tai pirmoji pažintis su šiuo menu. Šiai minčiai rezonavo ir meninink(i)ų grupės atsakymai, kurie džiaugėsi dėl festivalio „Cirkuliacija“ užsimezgusiais ryšiais, galimybe savo darbus parodyti ne tik didžiuosiuose miestuose. Menininkai/-ės teigiamai įvertino ir kitus aspektus – rezidencijas, dirbtuves ir dramaturgines konsultacijas. „Teatrono“ įkūrėjas Gildas Aleksa dažnai minėtas kaip palaikantis partneris, o Vilniuje vykstančios „Cirko Sapiens“ pamokos – kaip svarbus edukacijos centras. Didžiausios kliūtys liko infrastruktūros ir repeticijų erdvių trūkumas. Teigta, kad „Iš tiesų sunku rasti vietą ir ją išlaikyti. Tačiau jei yra organizacija, kuriai tai galėtų pavykti, tai „Teatronas“. Ši mintis atspindėjo bendrą meninink(i)ų grupės nuotaiką: „Teatrono“ vaidmuo siejamas su milžinišku indėliu vystant šiuolaikinį cirką Lietuvoje.
Kultūros centrai regionuose, tape jungtimi tarp meninink(i)ų ir festivalio, dalinosi panašia viltimi kaip ir meninink(i)ų grupė. Kultūros centrų darbuotojos, išskirdamos ribotą biudžetą, erdvių techninius reikalavimus ir prieinamumą kaip pagrindinius iššūkius, teigia, kad naujos šiuolaikinio cirko partnerystės greičiausiai megztųsi tik su „Teatrono“ pagalba. Kultūros centrų bendruomenės, dažnai šiuolaikinį cirką matę pirmą kartą, po festivalio “įgavo drąsos, kūrybiškumo ir originalumo“, suprato, koks gali būti šiuolaikinis cirkas. Kultūros centrai pastebėjo pozityvius pokyčius: naujų auditorijų atsiradimą, padidėjusį kiekį vaikų, lankančių cirko būrelius, šeimų ir jaunimo susidomėjimą renginiu.
Apibendrinus auditorijų, menininkų/-ių ir kultūros centrų patirtis, galima teigti, kad „Cirkuliacija“ veikia ne kaip pavienis sezoninis renginys, bet kaip nuoseklia ir jungiančia veikla užsiimanti šiuolaikinio cirko platforma Lietuvoje. Organizacija „Teatronas“ ir „Cirkuliacijos“ festivalis sudaro sąlygas šiuolaikiniam cirkui rasti savo auditoriją ir sceną Lietuvoje. Šalia pozityvių aspektų, tyrimas padėjo išgryninti praktinius tikslus: aktyviau komunikuoti metines temas, plėsti pokalbius ir trumpas demonstracijas po pasirodymų, didinti šeimoms skirtų renginių pasiūlą ten, kur paklausa didžiausia. Menininkams/-ėms aktualiausiais išlieka tarptautinių ryšių kūrimas ir repeticijų erdvių trūkumo sprendimai. Tyrimo metu tapo akivaizdu, kad šiuolaikinio cirko menas gali stebinti, įkvėpti drąsos ar gluminti, tačiau kartu jis laužo įsisenėjusius stereotipus, kviečia „švęsti smalsumo šventę“ ir įtraukia į intensyvų renginį, iš kurio žiūrovas/-ė grįžta šiek tiek kitoks/-ia. Tai – cirko mikropasaulio kūrimas šalyje, aktualus ne tik festivalio metu.
Parengta remiantis 2025 m. atlikto pilotinio tyrimo „Festivalio „Cirkuliacija“ auditorijos ir organizacijos „Teatronas“ veiklos poveikis Lietuvos šiuolaikinio cirko lauke“ ataskaita. Apklausą atliko taikomosios antropologijos organizacija „Anthropos“. „Teatrono“ veiklas remia Lietuvos kultūros taryba.