Lietuvių šiuolaikinio cirko kūrėjai pristatyti tarptautinėje mugėje Monrealyje
Lietuvos šiuolaikinio cirko atstovai – trupė „būda.collective“ bei menininkas Markas Liberman – šią liepą pirmą kartą dalyvavo Kanadoje vykusioje Tarptautinėje šiuolaikinio cirko mugėje MICC (prancūziško pavadinimo le Marché international de cirque contemporain akronimas). Renginio pristatymų sesijoje (angt. pitch session) tarptautiniams prodiuseriams buvo pristatyti „būda.collective“ spektaklis „Maisto prekės“ bei Marko Liberman „PLAY(ces)“.
Apie patirtį šiame viename svarbiausių cirko industrijos renginių kalbamės su trupės „būda.collective“ vadove Žiedūne Dubnikovaite, menininku Marku Liberman bei šiuolaikinio cirko platformos Teatronas programų kuratore Monika Citvaraite-Lansbergiene.
Visi pašnekovai sutaria, kad dalyvavimas MICC – svarbus žingsnis tiek kūrėjams, tiek visam Lietuvos šiuolaikinio cirko laukui.
– Visai neseniai grįžote iš Monrealio, kur dalyvavote Tarptautinėje šiuolaikinio cirko mugėje, kuri siekia plėtoti, remti, stiprinti šiuolaikinio cirko kūrybą bei gastroles Šiaurės Amerikoje ir visame pasaulyje. Kokie pirmieji jūsų įspūdžiai apie šį didelį ir svarbų renginį?
Žiedūnė Dubnikovaitė: Ne tik MICC, bet ir Kanada buvo vieta, kurioje lankėmės pirmą kartą. Nuostabi šalis, nuostabūs žmonės. Apskritai, tai buvo mūsų pirmas kartas šiuolaikinio cirko mugėje – pirmasis realus susitikimas su vienais iš galingiausių ir įtakingiausių šiuolaikinio cirko prodiuserių, programuotojų ir festivalių vadovų. Visa savaitė paliko itin stiprų įspūdį.
Markas Liberman: Tikrai, tai buvo vertinga patirtis tiek profesiškai, tiek asmeniškai. Ir pats Monrealis pasirodė jaukus, ramus, šeimyniškas miestas – šiek tiek priešingas mūsų išankstiniam įsivaizdavimui.
Monika Citvaraitė-Lansbergienė: Mugė parodė, koks platus šiuolaikinio cirko laukas visame pasaulyje, kokie skirtingi cirko menininkai ir spektakliai šiandien kuriami, jo įvairovę, skirtingus meninius sumanymus. Lietuvių kūriniai čia pristatyti pirmą kartą, o kitų Baltijos šalių atstovų nebuvo.
– Teko stebėti kitus pristatymus bei pasirodymus. Kokios kūrybinės temos ir idėjos šiuo metu vyrauja šiuolaikinio cirko spektakliuose? Kaip apibūdintumėte dabartinį šios srities tarptautinį kontekstą?
Markas: Pats festivalis menine prasme kiek nustebino – dominavo labiau pramoginio pobūdžio cirko darbai. Keletas europinių kūrinių (ypač iš Švedijos ir Vokietijos) paliko labai gerą įspūdį, bet vietos menininkai pasižymėjo stipriais akrobatiniais ir fiziniais duomenimis, tačiau nesužavėjo meniniu atžvilgiu.
Žiedūnė: Nors matyti spektakliai ir nebuvo aukščiausios koncepcinės formos darbai, tačiau juose pristatomos disciplinos – stipriai išdirbtos, profesionalios ir „taškančios smegenis“. Pristatytuose kūriniuose nepastebėjau vienijančios temos, bet, manau, visi kuria atsižvelgdami į savo šalies ar regiono kontekstą.
MICC metu vykusiose diskusijose vyravo pokalbiai apie naują technologijų amžių ir klausimas, ar šiuolaikinis cirkas gali suspėti žengti koja kojon su sparčiai populiarėjančia skaitmenizacija. Taip pat, keltas klausimas, ar mūsų profesija vis dar aktuali ir reikalinga dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai valstybės mažina arba visai nutraukia šios srities finansavimą. Galbūt tiems, kurie tokiuose suvažiavimuose dalyvauja ne pirmą kartą, tai įprasti pokalbiai, bet man visa tai labai siejosi su dabartine pasaulio būsena – virš cirko palapinės tarsi kabo nerimo debesis.
– Kuo išsiskyrė Lietuvos menininkų pasirodymai šios tarptautinės mugės aplinkoje?
Monika: Marko ir „būda.collective“ darbai buvo atrinkti iš 140 pasiūlytų projektų iš viso pasaulio, manau vien tai parodo, kad Lietuvos menininkų darbai yra profesionalūs, aktualūs ir reikalingi. Darbai bendrame kontekste išsiskyrė autentišku ir nuoširdžiu turiniu. Iš užsienio kolegų girdėjau daug komplimentų tam, kas vyksta cirko lauke pas mus – jie pabrėžia kūrėjų drąsą, norą ir motyvaciją kurti, net jei tam ir nėra idealių sąlygų. Lietuvos cirko laukas atrodo kaip unikalus reiškinys, randantis savo formą ir kalbą, kuri ateina iš pačių kūrėjų, o ne iš mokyklos ar mokytojų-autoritetų.
Žiedūnė: Tiesą sakant, manau, kad daugumai prodiuserių patiko mūsų spektaklio pagrindinė aplinka – maisto prekių parduotuvė. Jie galėjo susitapatinti su vieta, nes tokios parduotuvės egzistuoja visose šalyse. Išgirdome daug pasakojimų apie vietines krautuvėles Junglinėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje, Ispanijoje – atrodė, kad spektaklio tyriminė dalis tęsiasi toliau. Mūsų spektaklis – socialinis: tai savęs ir savo kaimyno ar pažįstamo atpažinimas scenoje. Kai tai pastebi ir žmonės, kurie net nematė spektaklio gyvai, o tik jo „pitch’ą“, atrodo, kad komunikuojame teisingai ir kryptingai. Nepaprastai didžiuojuosi savo komanda – labai gera širdyje.
– Tikriausiai „viščiukus skaičiuoti“ dar gerokai per anksti. Tačiau, kaip manote, kokių darbų ar temų ieško Šiaurės Amerikos prodiuseriai ir festivalių atstovai? Ar galime tikėtis atverti gastrolėms šį regioną?
Markas: „Pitch“ sesijos metu jaučiausi tvirtai, pristatant projektus, pasakojau ir apie savo kelionę į šiuolaikinio cirko pasaulį, kalbėjau nuoširdžiai ir man pasirodė, kad Šiaurės Amerikos kontekste nuoširdumas vertinamas teigiamai.
Užmezgėme ryšių su keletu prodiuserių, kurie išreiškė konkretų susidomėjimą mūsų darbų pristatymu Šiaurės Amerikoje. Taip pat, susipažinome su kūrėjais iš Niujorko, su kuriais tikimės plėtoti kūrybinį dialogą ateityje.
Žiedūnė: Prieš „pitch“ sesiją labai jaudinausi. Visą laiką galvoje sukosi mintys: kas, jei užstrigsiu? Kas, jei prieš akis stos baltas lapas ir viskas, ką ruošiausi, išnyks? Labai norėjau, kad vietiniai prodiuseriai suprastų Lietuvos kontekstą – kodėl kuriame taip, kaip kuriame, koks yra „būda.collective“ požiūris į šiuolaikinį meną, kokia mūsų scenos meno mokykla. Ir, manau, tai pavyko. Susipažinome su žmonėmis, kurie mato pasaulį panašiai kaip mes – po „pitch“ sesijos, tarsi magnetai, vieni kitus pritraukėme.
Kalbant apie Kanados ir Amerikos prodiuserių mėgstamus ar ieškomus darbus, galiu pasakyti tiek: jiems svarbus aukštas pasirinktos disciplinos įgyvendinimo lygis ir atitikimas festivalių ar teatrų meno vizijai.
Iš MICC išsivežiau nemažai draugysčių, kurios tęsiasi – norime jas vystyti ir tikimės, kad mūsų darbą pamatys ir užsienio publika. Kol kas nė viena mūsų produkcija nebuvo išvežta į kitą šalį, todėl dirbame tam, kad „Maisto prekes“ galėtume parodyti užsienyje. Manome, kad šis darbas vertas tarptautinės auditorijos dėmesio.
Monika: Manau dalyvauti MICC ir panašiuose susitikimuose yra ypač vertinga patirtis, nes tai ne tik didžiulį matomumą suteikianti platforma, bet ir geras pratimas pristatyti save bendrame Europos ir pasaulio kontekste, pamatyti skirtumus ir panašumus, ieškoti jungiančių elementų ir taip puoselėti bei plėtoti ryšius su kolegomis, prodiuseriais ir festivalių programų sudarytojais.
Viename iš MICC programos pokalbių buvo pasakyta, kad nėra būtina važiuoti visur, daug svarbiau rasti konceptualiai artimus ir panašias vertybes turinčius festivalius, bendradarbiauti ir auginti pasitikėjimą su jais – nes tai yra vietos, kuriuose atitinkamas spektaklis bus laukiamas ir puikiai „suskambės“. To galima ir palinkėti, nuoseklaus darbo ir iš to išplaukiančių spektaklių gastrolių. Manau, MICC buvo tik viena iš pirmų stotelių, po jo laukia daug nematomo darbo.
Žiedūnė: Asmeniškai labai noriu padėkoti Teatronui ir jo branduoliui – Gildui (Gildas Aleksa – aut. past) ir Monikai. Jie ne tik padėjo pasiruošti „pitch“ sesijai, bet ir pasėjo mumyse pasitikėjimo savimi bei savo darbu sėklą. Esame dėkingi už šią galimybę, už bendrą darbą ir už mentorystę. Kadangi Lietuvoje neturime šiuolaikinio cirko mokyklos, nepaprastai vertinu šios mažos, bet galingos srities bendradarbiavimą ir norą dalintis žiniomis vieniems su kitais.
Dalyvavimas MICC – tai tarptautinis Teatrono bendradarbiavimo projektas. Siekdama padėti lietuvių kūrėjams pasiekti tarptautines rinkas, platforma prisidėjo ir skyrė kelionės išlaidoms padengti 1000 eur. Teatrono veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Pamatyti spektaklį „Maisto prekės“ galima lapkričio 6 d., Kauno kameriniame teatre, tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio Cirkuliacija programoje. [visa programa čia]