Rekomenduojamas amžius: 12+

Trukmė: 60 min

„Julietoje“ į tai, ką mums pakiša gyvenimas, pažvelgiama per skirtingas, vaizdą kraipančias ir didinančias prizmes. Spektaklyje pasakojama apie daug patirties ir keistenybių turinčią moterį, o kartu ir apie daugybę niuansų, kuriuos su savimi atsineša senatvė. Šiame vizualiame, neverbaliame, vienos moters fizinio teatro ir klounados spektaklyje, kalbama apie lūžį tarp jaunystės ir senatvės.

Nesvarbu, ar ji ruošiasi pasimatymui su mėgstama, per televizorių rodoma dainininke, ar perpjauna paveikslus per pusę, kad jie tilptų būtent ten, kur ji nori, išlygina raukšles lipnia juosta, ar atlieka mankštą slidinėdama išsitepusi alyvuogių aliejumi – Julieta tyrinėja skirtingus gyvenimo etapus ir tai, kaip atitinkamai keičiasi ir mutuoja mūsų savivaizdis.

„Apie senyvą amžių kalbama mažai. Nedaug pagarbos žodžių skiriama paskutinį gyvenimo tarpsnį pasiekusiems vyresnio amžiaus žmonėms. Man patiko būti šalia Julietos ir jausti, kaip ji žengia kiekvieną žingsnį, kuriuo atsisveikina su šiuo žemiškuoju savo gyvenimo tarpsniu. Mačiau kaip ji, būdama 83 metų, su grupele draugių „džiazo našlių“, kaip jos save vadino, ėjo į grožio saloną gerti romo su kola ir rūkyti cigarų, žiūrėjau į jos akis už storastiklių akinių ir man buvo smagu stebėti, kaip ji mirksi pagal melodiją krutindama lūpas, kaip iškiša mažą rankelę pro langą, kad pažiūrėtų, koks oras, ir tada nusprendžia, kaip apsirengti, girdėjau, kaip ji tobulai groja pianinu, jau neprisimindama, kas tokia yra. 

Julieta – laisva, linksma, kūrybinga, išdidi ir flirtuojanti siela, dosni moteris, kuri mane daug ko išmokė apie gyvenimą, kurį vieną dieną norėčiau turėti. Kad sutalpintų humorą ir iki kraštų prasmės sklidino gyvenimo niuansus, šis mano močiutės Julietos gyvenimo įkvėptas kūrinys peržengia tiesioginio pasakojimo ribas.“

Gabriela Muñoz, spektaklio „Julieta“ režisierė ir atlikėja